Apr 12 2014

Derekas Mulleris ir „Facebook“ problema

Derek Muller Login

© Vilmanto Ramono nuotr. / KaunoZinios.lt

Balandžio 10 – 11 dienomis vykstančioje technologijų progreso konferencijoje “LOGIN 2014“ vieną įdomiausių ir labiausiai išsiskiriančių pranešimų pateikė fizikos mokslų daktaras, virš milijono gerbėjų turinčio video tinklaraščio „Veritasium“ autorius Derekas Mulleris.

Turėdamas daugybę gerbėjų ir galimybę lyginti įvairius socialinius tinklus, D. Mulleris susidūrė su „Facebook“ problema, tiksliau fiktyvių vartotojų armijomis, kurios daro neįtikėtina žalą bet kokiam šios socialinės platformos puslapiui, bandančiam oficialiu keliu įsigyti papildomų vartotojų perkant reklamą.

Atidaus tyrėjo žvilgsniu stebėdamas savo asmeninio puslapio fanų kaitą Derekas pastebėjo, kad gerbėjų skaičiui mokamos reklamos dėka perkopus 100 000, jo publikuojamus įrašus pamato mažiau nei dešimt procentų naujienų prenumeratorių. Bandymai išsiaiškinti kodėl taip nutinka atskleidė nemalonią tiesą – daugybė legaliu būdu mokant pinigus pritrauktų fanų buvo fiktyvūs vartotojai iš besivystančių šalių, tokių kaip Egiptas ar Indonezija.

Nors kiek ženklus tokių fiktyvių gerbėjų skaičius apsunkina bet kurio puslapio veiklą ženkliai kirsdamas per vartotojų pasiekiamumą publikuojamais įrašais. „Facebook“ algoritmai atidžiai matuoja pirmines gerbėjų reakcijas į bet kurį įrašą. T.y. bet kurio puslapio publikuotas įrašas iš pradžių parodomas nedideliam fanų skaičiui ir jei sulaukiama pirminės pozityvios reakcijos į įrašą „patinka“ paspaudimų, komentarų ar įrašų dalinimosi forma, tuomet įrašas rodomas didesniam fanų skaičiui. Tuo tarpu jeigu reakcijos nėra, o rodant įrašą fiktyviems puslapio gerbėjams jos niekuomet nėra, įrašo pasiekiamų žmonių skaičius ženkliai sumažėja.

Į klausimą kodėl netikri „Facebook“ vartotojai prisijungia prie legaliais būdais perkančių fanų auditoriją puslapių D. Muleris atsako gana paprastai. Tam, kad Facebook algoritmai neatpažintų fiktivių vartotojų pastarųjų kūrėjai masiškai spaudžia „patinka“ ir ant tų puslapių už kurių sekimą jiems nebuvo nelegaliai sumokėta. Netikrų vartotojų kūrėjams spausti „patinka“ ties „Facebook“  srauto viršuje reklamuojamais puslapių neįtikėtinai paprasta ir lengva.  Tokiu būdu vienas fiktyvus vartotojas gali būti įtraukęs į favoritus net iki kelių šimtų tūkstančių įvairių „Facebook“ platformos puslapių.

Pasak pranešėjo, duomenys rodo, kad „Facebok“ gali matyti kurie vartotojai yra tikri, o kurie ne. Tačiau socialinis tinklas nėra suinteresuotas pašalinti fiktyvius vartotojus. Derekas Muleris kreipėsi į Facebook informuodamas apie esamą situaciją ir tai, kad vartotojai praranda pinigus patiems to nežinant išleisdami juos neveiksniems puslapių fanams pritraukti. Įmonė į kreipimąsi nesureagavo.

 Derek Muller

© Vilmanto Ramono nuotr. / KaunoZinios.lt

D. Mulleris mielai sutiko atsakyti į mano klausimus.

– Stebint Jūsų pranešimą susidaro įspūdis, kad kompanija Facebook – blogio korporacija, viliojanti pinigus iš naivių vartotojų. Ar tai tiesa?

– Nemanau, kad Facebook yra blogis, ar kad kompanija būtinai skatina netikrų vartotojų atsiradimą. Jie bando su tuo kovoti, bet akivaizdžiai tų pastangų nepakanka. Manau, kad jie turi pakankamai duomenų fiktyviems vartotojams nustatyti. Net aš, turėdamas ribotas galimybes, juos atpažįstu. Facebook žino apie problemą, turi galimybes ją spręsti, bet to nedaro, nes tai padeda uždirbti jiems pinigus. Jiems reikia parodyti investuotojams nuolatinį augimą, o fiktyvūs vartotojai neabejotinai prie to prisideda.

– Anksčiau ar vėliau platformos vartotojai pastebės, kad pirkdami Facebook reklamą savo puslapiams jie praranda pinigus. Kas nutiks tuomet?

– Pats apie tai dažnai mąstau, kaip Facebook elgsis  kai visi šie nešvarūs dalykai taps plačiai žinomi ir jie ims patirti nuostolius?  Manau tai paaiškina Facebook strategiją įsigyti daug įvairių šalutinių produktų. Kai reikalai ims akivaizdžiai prastėti Facebook sakys: „žiūrėkite, mes turim „WhatsApp“, „Instagram“, daugelį kitų dalykų, „Facebook“ nebėra vienintelė svarbi korporacijos dalis.“

– Kaip manote ką gyvenimo pabaigoje prisimins valandų valandas socialinėse platformose praleidę žmonės? Save sėdinčius priešais kompiuterį?

– Daugelis žmonių technologijas naudoja nuobodžiaudami. „Facebook“ viena iš tų nuobodulį vaikančių technologijų, vartojamų tiesiog leisti laiką. Man nelabai aišku ką tai jiems duoda ilgesnėje perspektyvoje. Jau dabar pastebiu, kad nemažai žmonių stengiasi „Facebook‘ui“ skirti mažiau dėmesio ir jėgų suvokdami, kad tai laiko švaistymas. Svarbu suvokti savo gyvenimo vertę. Technologijos visada bus mūsų gyvenimo dalis, bet mums reikia išmokti tinkamai, protingai jomis naudotis.


Mar 18 2011

Apžvalga: „Login 2011“ interneto tendencijos ir dabartis

Kuomet Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui buvo užduotas klausimas, ką jis žino apie Lietuvą, šis atsakė: „Lietuvoje yra geriausiai išvystyta interneto infrastruktūra Europoje, ir ji užima antrą vietą pasaulyje mobilių aplikacijų sektoriuje“. Kas yra mobilios aplikacijos ir kokia nauda iš jų pritaikymo bei daugelį kitų įdomių dalykų buvo galima sužinoti kovo 17 – 18 dienomis sostinės „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje didžiausioje interneto tendencijų konferencijoje Baltijos šalyse „Login 2011“. Ne pirmus metus vykstantis renginys interneto ir technologijų entuziastus šiemet stebino ypatinga žinomų užsienio ir Lietuvos pranešėjų gausa bei įtraukiančiomis interaktyvių pramogų erdvėmis. Renginyje pranešėjai kalbėjo apie interneto mobilumą, saugumą, socialumą ir inovacijas. Per abi konferencijos dienas 40 pranešėjų vizijas interneto ateičiai išgirdo daugiau nei 2500 lankytojų.

Įdomių susitikimų scenoje buvo galima sužinoti, kaip per metus išauginti pasaulinį mobilų socialinį tinklą. Lietuviško kapitalo socialinio tinko eskimi.com atstovo Povilo Skrebutėno teigimu, Lietuvoje vykdyti pasaulinius interneto projektus kainuoja keturis kartus pigiau nei vakaruose. Tam yra palankios tiek darbuotojų rinkos, tiek techninių galimybių sąlygos. Dieną prieš konferencijos pradžią eskimi.com vartotojų skaičius įveikė 1 milijono ribą. Didžiausia socialinio tinklo vartotojų dalis gyvena Afrikos žemyne bei Azijoje, kur laidinio interneto tinklų išvystymo lygis labai žemas. Tačiau ten yra šimtai milijonų vartotojų, naršančių internetą pigiais, Kinijoje pagamintais „NOKLA“ tipo telefonais, žymių prekių ženklų kopijomis, kuriems išleidžiami beprotiški kiekiai pinigų. Namuose galima apsieiti be durų ar maisto, bet ne be mobilaus telefono. Netikėtai augantis regiono gyventojų aktyvumas atveria naujas iki tol nežinomas rinkas. Pasak pranešėjo, vien mokestis už interneto reklamos skydelių paspaudimus per pastarąjį pusmetį minėtuose kraštuose šoktelėjo devynis kartus. Vystant veiklą svetimuose, mažai pažįstamuose kraštuose, būtina pažinti šalies specifiką. Tyrimas, kuriame buvo tiriama apsikeitimas virtualiomis dovanomis, skirtomis pamaloninti socialinio tinklo draugus, parodė, kad azijiečiai itin noriai perka ir dovanoja virtualius pliušinius žaislus, tuo tarpu Afrikoje populiariausi virtualūs aukso dirbiniai: žiedai, apyrankės medalionai. Taip pat kai kuriuose regionuose vietoj užrašo „rekomenduoja draugai“ geriau rašyti „šis daiktas jums tinka pagal horoskopą“.

„The Telegraph” technologijų skilties autorius Milo Yiannopoulos įspėjo apie internetinės priklausomybės pavojų lygindamas vartotojų prieraišumą pornografiniams puslapiams bei socialiniams tinklams. Internetinę priklausomybę įgiję žmonės jos pasekmes skaudžiai patiria ir realiame gyvenime. Prarandami tikri, realūs santykiai su draugais ir artimais žmonėmis. Pasak pranešėjo, gyvename amžiuje, kuomet įvairūs prietaisai kovoja dėl mūsų dėmesio. Šiuos prietaisus kuriančios įmonės nori užvaldyti vartotoją, atitraukti jį nuo dalykų, kurie tikrai svarbūs ir iš to uždirbti milijonus.

Keista, bet labiausiai konferencijoje nuvylė itin reklamuotas ir lauktas „The Pirate Bay“ įkūrėjo Peterio Sunde pranešimas. Sunku pasakyti kas buvo ne taip, gal pavedė rusenantis skandinaviškas kraujas, gal pranešėjo komercinių pristatymų patirties trūkumas, bet kitų pasirodymų kontekste piratų škunos kapitonas atrodė išties blankiai. Greičiausiai Peteris Sunde neįvertino lietuviškos publikos informuotumo ir išmanymo piratavimo klausimais, o galbūt nebuvo informuotas, kokį dėmesį tam skiria lietuviška blogosfera, internetiniai forumai, visa viešoji erdvė apskritai. Galima drąsiai daryti išvadą, kad ir kokio garsumo pranešėjas bebūtų, jam vis tiek būtina pasidomėti būsimos auditorijos sudėtimi, o taip pat bet kuriame valandos trukmės viešajame pasisakyme, jei tik tai nėra iškilminga valstybės vadovo laidotuvių ceremonija, būtina dozuotai naudoti skanius sveiko humoro intarpus. Pastabų taip pat galėtų sulaukti Euroblogo organizuota diskusija. Susidarė įspūdis, kad vienišas energingas pranešėjas dėmesį prikausto labiau nei grupelė ramių kultūringąją Leonido Donskio laidą „Be pykčio“ primenančių dalyvių. Galbūt kalta prieštaringumo ar kontroversijos stokojanti diskusijos tema, arba diskusijos moderatoriai labiau turėjo priminti ginkluotus, aštriadančius, arkliena mintančius pokalbio vedėjus, nes dėl nuobodžiaujančios publikos šurmulio susikaupus klausytis diskusijos buvo neįmanoma. Puiki proga vienoje scenoje suspindėti Iljai Laursui, Domui Mituzui, Dr. Kastyčiui Gečui liko neišnaudota.

Kalbant apie gerus dalykus, maloniai nustebino antrame parodų rūmų aukšte veikusi kompanijos „Apple“ atstovybė, kuri iPad2 nebuvimą ekspozicijoje kompensavo įmonės atstovų paslaugumu bei begaline kantrybe konsultuojant visus susidomėjusius. Pagrindinį „Login 2011“ apdovanojimą siūlyčiau įteikti konferencijos dalyviams – porai tūkstančių jaunų, besidominčių, optimistiškai nusiteikusių žmonių, nepagailėjusių nemažų pinigų už galimybę susiburti ir pasidalinti naudingomis žiniomis. Nepraleiskite progos išvysti tai savo akimis kitais metais!


Oct 14 2010

Dykonomika – naujos civilizacijos galimybės ir lūkesčiai

Seniai visiems žinomas posakis, kad „nemokamas sūris būna tik pelėkautuose“ gali prarasti savo reikšmingumą. XXI a. pradžioje pasaulis ne tik kovoja su stulbinančio masto ekonomikos bei vertybių krize, bet ir įgauna naujas galimybes, viena iš kurių apibrėžiama nauju „dykonomikos“ terminu.  Pagrindine dykonomikos (gavimo už dyką) atsiradimo priežastimi galima būtų įvardinti įspūdingą informacinių technologijų plėtrą, visiškai užvaldžiusią vakarų pasaulį ir palaipsniui plačiai įsitvirtinančią  rytuose, Lotynų Amerikoje ir netgi Afrikos žemyne. Skaitmeninių produktų atsiradimas sudarė galimybes juos kopijuoti ir platinti interneto pagalba praktiškai nepatiriant jokių papildomų dauginimo išlaidų. Pirmiausiai šis reiškinys palietė muzikos įrašų rinką, vėliau jo įtaką pajuto kino, televizijos laidų, programinės įrangos kūrėjai. Nors šio reiškinio pradžia didžiąja savo dalimi buvo nelegali, ji iš esmės paveikė rinką, nulėmė pokyčius, kurių ištakas galime stebėti šiandien, tačiau galutinius padarinius išvysime geriausiu atveju tik praėjus keliems dešimtmečiams.

Jau kurį laiką internete su autorių sutikimu nemokamai publikuojamos knygos, dokumentiniai ir meniniai filmai, fotografijos, antivirusinė ir kitokia programinė įranga, galima gauti nemokamus kvalifikuotų teisininkų, finansininkų, psichologų patarimus. Niekas šiandien nesistebi galimybe nemokamai skaityti populiariausius šalies dienraščius, stebėti televizijos laidų archyvus, klausytis tūkstančių internetinių radijo stočių, naudotis įvairių virtuvės šefų receptais. Keista, bet dauguma atveju dykonomika nemokamos produkcijos platintojams ne tik neneša finansinių nuostolių, bet dažnai priešingai – uždirba nemenką pelną. Galimybe internete nemokamai skelbti savo kūrinius naudojasi ne tik jauni, nepripažinti kūrėjai ar mažai žinomos verslo kompanijos. Kaip rodo amerikiečių pop muzikos atlikėjos Lady Gaga pavyzdys, ši strategija gali būti itin veiksminga. Skirtingai nuo kitų muzikinės industrijos kolegų Lady Gaga sąmoningai leido savo muzikinius video klipus nemokamai publikuoti virtualioje erdvėje. Laukiama, kad jau šį mėnesį vien portale Youtube.com Lady Gagos pasirodymų peržiūrų skaičius turėtų viršyti milijardą kartų. Tai neabejotinas pasaulio rekordas, nekalbant apie papildomus atlikėjos muzikinių albumų ir pavienių dainų pardavimus, padidėjusį koncertinį honorarą ir t.t.

Galimybė neribotai, be papildomų kaštų internete platinti intelektualinius produktus pašalino tarpininko tarp kūrėjo ir kūrinio vartotojo būtinybę. Tarpininko nebuvimas automatiškai sumažina prekės kainą. Nors ir pakankamai sunkiai pasaulyje ima įsitvirtinti nauja idėja, kad kūrinio vartotojas gali pats spręsti, kiek pinigų vertas jo vartojamas produktas. Spalio 1 d. Vilniuje menų fabrike „Loftas“ į Alinos Orlovos albumo „Mutabor“ pristatymo koncertą susirinkę klausytojai patys galėjo nustatyti kiek jų nuomone yra verta mokėti už bilietą. Nors Lietuvoje toks reiškinys kol kas tik pavienė kregždė, daug kur pasaulyje galima aptikti muzikantų, rašytojų, kitų meno kūrėjų asmenines svetaines, kuriuose yra įdiegta galimybė parsisiųsti kūrinius ir savo nuožiūra sumokėti autoriui vartotojo nuomone tinkamą sumą.

Dar vienas iš būdų pirkėjams sumažinti savo išlaidas yra vienijimasis siekiant to paties norimo rezultato, sukuriant tam tikrus sąveikos mechanizmus. Ir tai jau galioja ne tik skaitmeninėms ar intelektualinėms prekėms, bet apskritai viskam. Veikimo principas čia gana paprastas – sukuriama internetinė svetainė, kurioje žmonės registruojasi pagal tai, kokias konkrečias nuolaidas (drabužių, maisto, kelionių ir t.t.) nori gauti. Surinkus būtiną kritinę pirkėjų masę ženkliai pigiau įsigyjamos norimos prekės. Puikus tokio reiškinio pavyzdys Lietuvoje galėtų būti interneto svetainė linksmu pavadinimu Grupinis.lt. Šį mėnesį jos lankytojai galėjo su 50 proc. nuolaida įsigyti bilietus į šokių muzikos grupės „Faithless“ pasirodymą Vilniuje. Ten pat galima įsigyti pigiau kuponą pietums picerijoje, pramogas nuotykių parke, ar padangų keitimą.

Taigi, nors dar anksti minėtus pokyčius vadinti „naująja revoliucija“, tendencijos pamažu aiškėja. Labai galimas daiktas, kad kaip tik šiuo metu žmonija įgauna dar vieną istorinį šansą padidinti intelektualinį produktą kuriančių asmenų skaičių bei ženkliai sumažinti savo išlaidas.