Jan 28 2020

Walk like an egyptian! Kelionė į Egiptą. Ko galima tikėtis?

Egiptas pasirodė gana vargana, įspūdingą istorinį paveldą turinti šalis, kurioje daug griuvėsių ir netvarkos. Bet man tai patinka. Yra kokio tai laukiniškumo ir tuo pačiu pigios prabangos.

Toks įdomus paradoksas: centrinėje Hurgados gatvėje veik nėra turistų, nors jų pilni viešbučiai. Taip yra todėl, kad veik visi vietiniai pardavėjai brutaliai įkyrūs, ir priekabūs. Gaudo gatvėse ir tempia į savo parduotuvėles. Helou, were are you from? Ir tempia parduotuvės kryptimi. Jei jie to nedarytų,  turėtų daug daugiau klientų, o dabar priversti vis agresyviau kabinėtis. Žodžiu uždaras ratas. Bet man visai įdomu buvo. Ne taip blogai kaip tikėjausi iš pasakojimų. Tarsi koks sportas išsisukinėti nuo jų. Kartą išėjau vienas po parduotuves šalia viešbučio, įsijungiau muziką ausinėse, jie ten bando įsiūlyt kažką, sakau, negirdžiu jūsų, muzika garsiai groja. Taip ramiai viską apžiūrėjau.

Kas dar įdomu – darbo dieną centrinėje Hurgados gatvėje praktiškai nulis egiptiečių moterų. Na gerai, viena. Vienintelė jauna moteris pardavėja sutikta visame miesto centre, kvepalų parduotuvėje. Ta proga, vadovaudamiesi feministinėmis paskatomis nusipirkom iš jos rytietiškų kvepalų. Gal taip tik pasitaikė, bet vaizdas labai liūdnas. Toks įspūdis, kad visos vietinės moterys ne tai, kad skarom ar burkom uždangstytos, o visos namie po devyniomis spynomis užrakintos. Gatvėse vieni vyrai, arba turistės. Kaip manot laikosi ekonomika, kur 50% žmonių nedirba? Teisybės dėlei kitomis dienomis, kelionėje į Luksorą mačiau pakankamai egiptiečių moterų gatvėse, ypač gilesnėje provincijoje.

Ką tikrai verta pamatyti Egipte be Kairo ir piramidžių tai Luksore esančią Karnako šventyklą. Tai viena iš dviejų šventyklų, stovėjusių Tėbuose rytiniame Nilo krante.

Ten rasite ir puikios, įspūdingos architektūros, faraonų skulptūrų ir jiems skirtų erdvių, sfinksų, su liūto kūnu ir avino galva, sienos piešinių, senovės Egipto rašybos.

Didžiausią įspūdį man paliko uoloje iškalta Medinet Habu šventykla, esanti vakariniame Nilo krante. Nuo jos atsiveria puikus vaizdas. Ten taip pat galima pasigrožėti įspūdingomis faraonų skulptūromis. Vienintelė bėda prie šventyklos įsikūrę įkyrūs prekeiviai. Ženkite pro juos neatsigręždami, kitaip pavirsite druskos stulpu, arba kvailai prarasite sunkiai uždirbtus eurus, dolerius, ar Egipto svarus.

Taip patarčiau būtinai pasiplaukioti Nilu, užsukti į Bananų salą ir paragauti joje įvairių vaisių.’

Ko gero smagiausia kelionės akimirka, tokių skanių mangų ir guavų niekur kitur neteko ragauti.

Kas tikrai verta dėmesio pačioje Hurgadoje, tai pietūs jūros gėrybių restorane „Starfisch“. Buvo itin puiku.

Omarai, krabai ir visos kitos vandenų dovanos, už prieinamą kainą. Sako, vienas geresnių restoranų regione.

Buvome apsistoję „Albatros White Beach Resort“ viešbutyje, geriausi įspūdžiai. Pastatytas prieš trejus metus, puikus maistas, aptarnavimas, pramogos.

P. S. Ekskursijas po Egiptą veik dvigubai pigiau pirkti pas vietinius nei pas lietuvius kelionių organizatorius. Gal rizika kiek didesnė, bet bent jau mes likom viskuo patenkinti.

P. P. S. Sako, kad Egipte galima perkant prekes ne fiksuotų kainų parduotuvėse nusiderėti iki 80 proc. kainos. Nedarykite taip, skurdi šalis su 104 milijonais gyventojų, duokite vietiniams nors šiek tiek uždirbti. Vis tiek bus pigu.


Feb 8 2011

Neramumai Artimuosiuose Rytuose. Klausimai ir prognozės

Šiomis dienomis Tunise, Egipte ir Jemene minioms protestuotojų verčiant ilgamečius diktatoriškus režimus kyla natūralus klausimas apie Artimųjų Rytų likimą po netikėtos pilietinių revoliucijų bangos. Norisi žinoti ne tik tai, ar protestuotojų sėkmė įkvėps žmones Jordanijoje bei Sudane naujoms protestų bangoms, bet ir ar arabų valstybėse islamo fundamentalistams paėmus valdžią neims formuotis nauja karinga, savo esme imperinė valstybių sąjunga, ideologiniu pagrindu pasitelkianti radikaliai interpretuojamą islamo mokymą? Kokia gali būti ta naujoji islamo valstybių sąjunga? Ar ji bus pakankamai vieninga? Kaip į tai reaguos sekuliarios arabų valstybės, tokios kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ar Turkija? Kaip pasikeis jėgų išsidėstymas pasaulinės politikos arenoje? Ar galima būtų konstatuoti galutinę JAV dominavimo pabaigą? Koks likimas ištiks Izraelį atsidūrus visiškoje apsuptyje?

Bet kokios politinės ideologijos mirtį gali nulemti tik bandymas ją pritaikyti praktiškai, nes kol ji egzistuoja tik žmonių galvose įtikinti ideologijos tikinčiuosius kokiais nors jai prieštaraujančiais argumentais praktiškai neįmanoma. Labai galimas daiktas, kad netgi įtvirtinus islamistų vyriausybes ir šariato įstatymus šalys nesugebės rasti deramo tarpusavio sutarimo dėl priešingų ar per nelyg savanaudiškų naujųjų valdančiųjų interesų. Nepavykus susivienyti, arba paskendus betvarkėje ir korupcijoje žmonės gali nusivilti reformatoriais, kurių žodžiai ir darbai skiriasi.

Be to, nemažą aptariamų šalių bendro vidaus produkto dalį sudaro pajamos iš turizmo, kurios po riaušių šalyse ir padėties nestabilumo smuks drastiškai ir atsigaus labai ne greitai. Žinant, kad viena pagrindinių nepasitenkinimo valdžia priežasčių tapo sunki ekonominė padėtis, smukus BVP pajamoms naujiesiems vadovams bus sunku įtikinti piliečius jų valdymo efektyvumu. Žinoma, visuomet liks galimybė suversti kaltę „supuvusiems vakarams“ ir jų priešiškai politikai, tačiau tai tūkstančius kartų girdėtas argumentas ir juo visų burnų neužkiši.

Bėda tame, kad dažnai revoliucijų patirtis rodo, jog visuomenės būna sukaupusios tam tikrą energijos kiekį, kuris išsiveržia perversmų laikotarpiu, o įvykus dideliems neramumams, kurie pareikalauja aukų, sukelia ilgalaikę įtampą, žmonės natūraliai nori ramybės net gi tuo atveju, kai porevoliucinio laikotarpio sąlygos yra prastesnės už buvusias. Todėl turi praeiti nemažai laiko kol piliečiai vėl susikaups protestui. Dažniausiai tą periodą demokratiniuose rinkimuose vėliau nedalyvaujančios valdančiosios jėgos panaudoja vienokiu ar kitokiu būdu pašalinti bet kokius žmonių palaikymo galinčius sulaukti opozicijos lyderius.

Taip pat labai svarbi tokių diktatūrų kaip tarkim Iranas, ar Šiaurės Korėja sunededamoji dalis įtikinamo išorinio priešo portreto sukūrimas. Šiuo konkrečiu atveju priešo toli neieškoma, nes jis dažniausiai yra universalus tinkantis visiems kritiniams atvejams. JAV ir visi Vakarai įvardijami šėtono irštva ir tokio „kilnaus“ tikslo, kaip islamo įtvirtinimas visame pasaulyje, pretekstu skelbiamas Džihadas, šventasis karas prieš netikėlius.

Buvimo priešų apsuptyje nauda akivaizdi – visuomenė mobilizuojama, o jos kritiškas žvilgsnis nuo realių bėdų nukreipiamas į menamas. Be to, „kenkėjų“ buvimu galima ne tik pridengti bet kokius nevykusio vadovavimo trūkumus, bet ir ieškant kaltų naikinti neįtinkančius oponentus šalies viduje. Režimui neparankių asmenų persekiojimas yra privaloma diktatūrų išsilaikymo sąlyga. Užčiaupus kritiką, problemų skaičius šalyje akivaizdžiai sumažėja.     

Tikimybė, kad naujoji arabų valstybių sąjunga savo ginkluote ar kariniu pajėgumu net ir tolimoje perspektyvoje prilygs vakarų valstybėms nėra didelė. Tačiau tai ne priežastis konfliktų nebuvimui. Labai galimas daiktas, kad terorizmas, kurio pavienius išpuolius regėjome Madride, Londone ir Niujorke neilgai trukus taps masinio vartojimo preke. Ne paslaptis, kad valdžios šiuo metu vidinių konfliktų apimtuose regionuose siekianti „Brolių musulmonų“ organizacija buvo viena iš Osamos bin Ladeno ir palestiniečių „Hamas“ įkvėpėjų.

Turint omenyje didelį skaičių islamą išpažįstančių musulmonų, taip ir nesugebėjusių pritapti JAV, o ypač  ES šalyse, bei atkakliai bet kokius karinius veiksmus stabdančias vakarietiškas žmogaus teisių gynimo organizacijas, priešprieša islamo fundamentalistams bus įgyvendinama itin sunkiai. Tikėtina, jog visame pasaulyje brangstant ir mažėjant energijos bei maisto ištekliams mūsų laukia neramūs laikai.