„Tribūna”: KaunoŽinios.lt vyr. redaktorius Saulius Rimkus apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą

Saulius Rimkus

Papasakokite ką žinote apie  Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą.

– Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga nedidelė, pakankamai marginali radikalios dešinės politinės pakraipos organizacija, kažkodėl viešai save įvardijanti kaip nepolitinė, tačiau reiškianti savo nuomonę įvairiais politiniais klausimais, ypač aktyviai pasisakanti prieš Lietuvos narystę Europos sąjungoje.

Kaip manote, su kokiomis  pagrindinėmis problemomis susiduria Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga vykdydama savo veiklas?

– Vienas pagrindinių organizacijos trūkumų, mano nuomone,  ryškių lyderių nebuvimas, balansavimas tarp nacionalizmo bei liguisto, šiek tiek slepiamo potraukio rasizmui, fašizmui bei mirusios nacistinės Vokietijos istorinėms liekanoms. Ko gero, tai pagrindinė organizacijos silpnoji vieta, nes kaip rodo, tarkim, partijos „Tvarka ir teisingumas” rinkimų rezultatai, pasikinkius homofobiją ir euroskepticizmą, galima surinkti rinkiminį barjerą sėkmingai pralaužiantį elektorato palaikymą. Tiesa, šios partijos paskutinės rinkėjų apklausos taip pat nedžiugina.

Kaip manote, kodėl per valstybines šventes (Vasario 16 – ąją, Kovo 11 – ąją) norima uždrausti Lietuvių tautiniam jaunimui žygiuoti pagrindinėse miesto gatvėse?

– Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko bandoma riboti eitynes, tai fašistinių šūkių ir simbolikos naudojimas eitynių metu. Vėliavose, trasparantuose, aprangoje naudojamos svastikos, kaukolės ar negudriai pakeisti lozungai, kaip, tarkim, iš „nacional socializmo” perdarytas „socialus nacionalizmas” yra puiki vizualinė medžiaga, priešiškai nusiteikusiems Rusijos valstybinių televizijų kanalams iliustruojanti mitą apie „Baltijos fašistus”. Ne visai aišku, ar sąmoningai Tautinio jaunimo sąjunga sistemingai pila vandenį ant priešiškai nusiteikusios valstybės propagandos malūnų, ir tai yra sudėtinga situacija, kurią demokratinėje santvarkoje sunku išspręsti.

Svastika

Vasario 16 -sios eitynės Kaune 2015 m. © KaunoZinios.lt nuotr.

Kaip manote ką norima pasakyti šūkiu Lietuva lietuviams”?

– Šis šūkis pakankamai aiškus, suprantamas. Keista apsimetinėti, kad jame gali slypėti kažkokia prasmių paletė. Analogiškas istorinis šūkis „Vokietija vokiečiams” leidžia susidaryti pakankamai tikrą vaizdą, ką tokiu šūkiu norima pasakyti, ir kokios pasekmės laukia, jei toks šūkis bus įgyvendintas. Kas mane nustebino tai 2014 metais Vasario 16-sios proga Kaune rengtose Lietuvių tautinio jaunimo eitynėse ne kartą nuskambėjusi patobulinta šio šūkio versija – „Lietuva normaliems lietuviams”. Susidarė įspūdis, kad eitynių, kurių metu rengiau reportažą, dalyviai mielai užėmę valdžią, išsiaiškintų ne tik – kurie iš mūsų lietuviai, kurie ne, bet ir mielai pasiliktų sau teisę nuspręsti apie kiekvieno iš jų atitikimą pačių įsivaizduojamam normalumui.

Ar šis teiginys įžeidžia tautines mažumas?

– Šito reikia klausti tautinių mažumų, bet mane, lietuvį, šis šūkis įžeidžia neabejotinai, nes Lietuva yra visiems jos piliečiams bei tiems, kurie draugiškais tikslais atvyksta į šalį, nepriklausomai nuo tautybės, religijos, seksualinės orientacijos ar kitokių skirtumų.

Papasakokite kokį įvaizdį turi Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga visuomenėje?

– Pakankamai sunku tai nusakyti. Iš esmės vertinant LTJS vyresniųjų brolių Tautininkų ir Jaunalietuvių koalicijos per rinkimus į Seimą gautus mažiau nei 1% Lietuvos piliečių palaikymo balsus, greičiausiai tokio pobūdžio judėjimų įvaizdis arba joks, arba kategoriškai negatyvus. Sunku atrodyti pozityviai šūkaujant tokius lozungus, deginant kultūros žmonių fotografijas, boikotuojant visame pasaulyje pripažintų kūrėjų spektaklius. Susidaro niūraus vaizdo tamsuolio portretas, kurio net nesigauna įpakuoti į kokį nors kiek patrauklesnį “glenco” popierėlį, kaip tai, tarkim, pakankamai sėkmingai daro Petras Gražulis.

Kokius apibūdinimus apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą pastebite žiniasklaidoje?

– Apibūdinimai dažniausiai pasitaiko pakankamai adekvatūs. Šiek tiek skiriasi organizacijos veiklos traktavimas tarp lyderiaujančių šalies portalų ir, tarkim, balsas.lt. Apie „Respubliką” šioje temoje geriau iš vis patylėti. Kažkiek išsiskiria organizacijos atstovų įvaizdis šalies komerciniuose TV kanaluose, kur vaikantis sensacijų kartais pamirštama tinkamai pristatyti sąjungos narius, ar dėl laiko stokos, ar pramoginio laidų pobūdžio išvengiama įvardinti su jų veikla susijusius faktus.

Kaip manote, ar Lietuvių tautinio jaunimo įvaizdis pasikeitė per pastaruosius 10 metų? Kaip?

– Tiesą pasakius, nepakankamai atidžiai seku šią organizaciją, kad galėčiau tiksliai pasakyti, kas lemia tai, kad, tarkim, į eitynes 2014-siais  Kauno centre ji surenka kelis tūkstančius žmonių, o jau 2015-siais tuo pačiu laiku, tuo pačiu maršrutu žygiuoja vos keli šimtai piliečių.

Vasario 16 -sios eitynės Kaune 2014 m. © KaunoZinios.lt reportažas

Sunku nuspėti kaip organizaciją įtakos LTJS globojančių Tautininkų jungtuvės su Jaunalietuviais. Man pačiam dar iš jaunystės laikų įsirėžę ant elektros stulpų be jokio savivaldybės leidimo išklijuoti plakatai „Jaunalietuviai – vieni prieš mafiją”, arba naujesnių laikų plakatas „Stanislovas Buškevičius – naujas šerifas mieste”. Kas iš to išliko? Šnipštas. Prisiminimas apie eilinę tuščiavidurę kvailystę.

Kaip manote, ar žiniasklaida daro įtaką visuomenės nuomonei apie Lietuvos tautinį jaunimą? Kaip?

– Žiniaskalida yra visuomenės veidrodis, kuo jinai profesionalesnė, tuo jos pateikiamas atspindys turėtų būti mažiau iškraipytas. Tad gal, pradžiai, aiškumo dėlei paklauskime savęs, ką reiškia vaizdžiai skambanti sąvoka „Lietuvos tautinis jaunimas”? Ši sąvoka pačia savo esme yra klaidinanti. Lietuvoje koegzistuoja daugybė tautų, paskutinėmis žiniomis vien Kaune yra apie 300 indų vienijanti bendruomenė, o kur dar totoriai, armėnai, žydai, rusai ir t.t.  Taip, kad kiekvieną kartą žiniasklaida vartodama sąskambį „Lietuvos tautinis jaunimas” iškraipo tikrovę. Geriausiu atveju tai „Lietuvos lietuvių tautinis jaunimas”, lygiai kaip ir Lietuvos lenkų tautinis jaunimas, Lietuvos žydų tautinis jaunimas ir t.t

Kaip manote ar Lietuvos žiniasklaida objektyviai pateikia informaciją apie Lietuvių tautinį jaunimą? Jeigu ne – kodėl?

– Sprendžiant iš to, kiek teko susidurti, informacija pateikiama pakankamai objektyviai. Kaip suprantu, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga taip pat turi savo informacijos skleidimo kanalus, veda aktyvią veiklą socialiniuose tinkluose, ir tai nėra blogai. Tokiu būdu mus pasiekia įvairiapusiškesnė informacija.

Kaip manote, kodėl Lietuvių tautinis jaunimas žiniasklaidoje dažnai lyginamas su nacionalistais?

-Tame, kad LTJS įvardijami kaip nacionalistai neįžvelgiu nieko blogo. Kaip suprantu, organizacija netgi pozicionuoja save kaip nacionalistinę. Bėda tame, kad bent jau ne visi nariai tuo apsiriboja. O galėtų, nes nacionalizmas atbaidytų daug mažiau jaunų žmonių nei pavojingas flirtavimas su rasizmu, fašizmu ar nacizmu.

Papasakokite kas atsitiktų jeigu žiniasklaidoje būtų  pateikiama daugiau analitinio pobūdžio informacijos  apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą?

– Tai būtų gera tendencija. Sąjunga galėtų būti atviresnė žiniasklaidai, savo ruoštu žiniasklaida galėtų aiškiau bei detaliau nušviesti šios jaunimo dalies pozicijas ir siekius, bent jau turiu vilties, kad ne visi jos nariai yra absoliučiai monolitinių pažiūrų ar nuostatų. Viliuosi, jog vis tik permainos bei diskusija – galimos net ir tame, iš šalies žiūrint, kiek beviltiškame junginyje.

Kuriai grupei priskirtumėte Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą? Patriotams ar nacionalistams?

– Labai norėčiau tikėti, kad organizacija vienija patriotiškus, galbūt šiek tiek suklaidintus, ar gyvenimu labiau nusivylusius, tačiau klestėjimo šaliai bei jos visuomenei linkinčius žmones. Gaila, bet bent jau žvelgdamas į aiškiau matomus LTJS lyderių veidus nepuoselėju didelio optimizmo.

___________________________________________________________

Interviu klausimus parengė Roberta Šlapikaitė, Vytauto Didžiojo universiteto, IV – ojo kurso studentė, rašanti bakalauro darbą tema: “Tautinio jaunimo įvaizdžio konstravimas ir jo kaita Lietuvos žiniasklaidoje”.  Jos atliekamo tyrimo tikslas išsiaiškinti žurnalistų ir tautinio jaunimo grupės narių  požiūrį į tai, kaip per tam tikrą laikotarpį (2005 – 2015 m.) pasikeitė žiniasklaidoje konstruojamas tautinio jaunimo įvaizdis. 


Comments are closed.